Lapkričio 11-ąją 11 pailgintos dienos grupės mokiniai Šv. Martyno dieną paminėjo ypatingai – ne tik prisimindami senąją legendą, bet ir patys tapdami mažaisiais gerumo šviesos nešėjais.
Šventinę veiklą pradėjome žiūrėdami Klaipėdos S. Dacho progimnazijos moksleivų sukurtą šešėlių teatro spektaklį „Šv. Martyno legenda“. Pasinėrę į paslaptingą šešėlių pasaulį, vaikai susipažino su legenda apie Šv. Martyną, kuris, vedamas atjautos ir nuoširdumo, pasidalijo savo apsiaustu su sušalusiu elgeta. Po spektaklio drauge aptarėme pagrindinę legendos mintį – tikrasis gerumas slypi gebėjime pastebėti kitą, suprasti jo poreikius, dalytis ir padėti nelaukiant atlygio. Vaikai svarstė, kad norint padaryti gerą darbą nebūtina turėti daug – kartais užtenka šilto žodžio, šypsenos, dėmesio ar ištiestos pagalbos rankos.
Įkvėpti legendos žinutės, ėmėmės kūrybinės veiklos – kiekvienas savo rankomis gamino žibintą. Mažieji žibintai tapo ne tik pagrindiniu mūsų rengtos gerumo akcijos atributu, bet ir prasmingu šviesos, vilties, bendrystės bei gerumo simboliu.
Tačiau gražiausia šventės dalis dar laukė priešakyje! Užsidegę savo pasigamintus žibintus ir pasiėmę pintinę, pilną mažyčių gerumo laiškelių, leidomės į gerumo kelionę po mokyklą. Aplankėme kitas pailgintos dienos grupes, klasių mokytojus ir kitus besidarbuojančius mokyklos darbuotojus. Kiekvienam sutiktajam dovanojome šviesą, šypseną ir kvietimą iš pintinės išsitraukti po mažytį gerumo laiškelį, kuriame prasminga mintis apie gerumą.
Mokyklos koridoriais sklido ne tik žibintų šviesa, bet ir vaikų juokas, nuoširdūs sveikinimai, netikėtos šypsenos bei visų širdeles džiuginantys malonūs susitikimai. Mažos rankutės dalijo dideles mintis, o trumpi susitikimai virto gražiomis akimirkomis, primenančiomis, kad gerumas neturi nei amžiaus, nei pareigų, nei ribų. Jis gali būti dovanojamas kiekvienam ir kiekvieną dieną.
Baigdami savo gerumo kelionę, vaikai davė asmeninį pažadą – kiekvienas, grįžęs namo, padaryti bent po vieną gerą darbą. Juk gerumas neturėtų pasibaigti kartu su švente ar užgesus žibinto liepsnelei. Juo būtina dalintis stiprinant mūsų bendruomeniškumą!
Ši diena tapo įsimintina akimirka, liudijančia, jog gerumas mūsų širdyse visada palieka pėdsaką.
Galbūt vienas mažas gerumo laiškelis, šiltas žodis ar nuoširdi šypsena kažkam tapo pačia gražiausia dienos akimirka. O mūsų mažytei grupės bendruomenei ši patirtis leido pajusti, kad gerumas nėra vien gražus žodis ar legenda iš praeities – tai mūsų pačių pasirinkimas ir kasdienis veiksmas.














